Reabilitacijos proceso eiga

Fazės

  • Bandomasis laikotarpis (2 savaitės)

    jo metu priklausomas asmuo, atvykęs į reabilitacijos centrą, turi galimybę adaptuotis bendruomenėje, nuspręsti, ar nori likti reabilitacijos centre. Šis laikas skirtas naujo žmogaus artimesniam susipažinimui su bendruomene bei fizinės abstinencijos įveikimui. Šiuo laikotarpiu asmenį pastoviai prižiūri bei jam padeda adaptuotis antros ar vyresnės fazės bendruomenės narys – globėjas, kuris atsakingas už naujoko priežiūrą bei išsamesnį jo susipažinimą su bendruomene. Bandomojo laikotarpio metu naujokas turi galimybę pajusti vidinį bendruomenės gyvenimo pulsą ir galutinai nuspręsti, ar jis pasiryžęs joje pasilikti. Taip pat pati bendruomenė turi galimybę artimiau susipažinti su potencialiu jos nariu. Bandomuoju laikotarpiu specialistai susipažįsta su klientu, įvertina jo fizinę, socialinę, psichologinę savijautą, motyvaciją ir parašo psichologines bei socialines išvadas. Taip pat kartu su klientu surašo individualų socialinės globos planą (ISGP) ir numato išsikeltų tikslų įgyvendinimo terminus. Šiame laikotarpyje specialistai konsultuoja klientą tiek individualiai, tiek įtraukia į grupes, užsiėmimus, paskaitas bei įprastą dienotvarkę.

  • Pirmoji fazė (2 mėn.)

    adaptacijos bendruomenėje (nekontaktinė). Jos metu bendruomenės narys turi atsisakyti kontaktų su šeimos nariais ir artimiausiais draugais, nesinaudoti telefonu, neišeiti už bendruomenės ribų (išskyrus ypatingą atvejį, prižiūrint vyresnių fazių gyventojams arba darbuotojams). Šios fazės metu, vos tik pradėjęs sveikti asmuo nėra pajėgus kontroliuoti impulsų ir potraukio narkotikams ar alkoholiui, todėl ir negali būti atsakingas už daugelį savo veiksmų. Šie apribojimai yra skirti tam, kad būtų galima jį apsaugoti nuo pavojingų kontaktų, kurie gali išprovokuoti norą vėl vartoti narkotikus ar alkoholį. Tik po tam tikro laiko klientas pradeda suprasti sveikatingumą skatinančius principus ir mėgina jų laikytis. Tuomet jis parašo savo narkomaninės praeities analizę, o bendruomenė svarsto jo prašymą suteikti daugiau atsakomybės ir leisti pereiti į antrąją reabilitacijos fazę. Šioje fazėje klientas pradeda dalyvauti darbo terapijoje, planuoja savo asmeninį ir mokymosi laiką, rašo jausmų dienoraštį. Dalyvauja bendruomenės susirinkimuose, stengiasi išklausyti aplinkinių pastabas ir priimti kritiką bei atsakomybę už savo prasižengimus. Tikslingai dalyvauja individualiose konsultacijose, lanko grupes, paskaitas bei užsiėmimus. Socialiniai darbuotojai, jei tai reikalinga, padeda klientui atgauti dokumentus, įstoti į darbo biržą, nuvykti į polikliniką. Jie taip pat tarpininkauja tarp kliento ir teisėsaugos institucijų, šeimos narių. Specialistai individualiose konsultacijose padeda siekti užsibrėžtų tikslų, adaptuotis bendruomenės gyvenime, įveikti emocines ir atkryčio krizes, spręsti iškilusias problemas.

  • Antroji fazė (5 mėn.)

    ribotų kontaktų. Jos metu leidžiama trumpam palikti bendruomenę bei bendrauti su artimaisiais, prižiūrint vyresnių fazių gyventojams arba darbuotojams ir iš anksto tai aptarus su bendruomene. Šiuo metu klientas taip pat privalo imtis daugiau atsakomybės reikalaujančių pareigų, kaip antai: bendruomenės šeimininko pareigų, taip pat konkrečių pareigos už kurią nors ūkio dalį (pvz., šiltnamio, sporto salės, skalbimo kambario priežiūra ir pan.). Antros fazės metu tampama naujoko globėju, taip pat galima siūlyti savo kandidatūrą rinkimuose į bendruomenės lyderio padėjėjo postą. Pagrindinis savianalizės darbas raštu – savo gyvenimo analizė, kurioje išnagrinėjami visi veiksniai, atvedę į priklausomybę nuo narkotikų, alkoholio ar kitų žalingų įpročių – taip pat atliekamas šios fazės metu. Be to sveikstantis klientas tvarkingai surašo savo pasirinkimo blaiviai gyventi liudijimą, išanalizuoja galimo atkryčio simptomus bei ieško efektyvių strategijų jam įveikti. Po šių rašto darbų jis gali prašyti bendruomenės leidimo pereiti į trečiąją fazę. Specialistai, jei tai reikalinga, padeda tvarkyti antstolių išieškojimo klausimus, atstatyti probleminius tarpusavio santykius su šeimos nariais. Taip pat jie siekia keisti silpnąsias asmenybės puses, įveikti psichologinius atkryčius, grupėse ir užsiėmimuose moko pažinti priklausomybės ligos mechanizmus bei spręsti iškilusius konfliktus.

  • Trečioji fazė (4 mėn.)

    atsakomybės. Jos metu kas antrą savaitgalį leidžiama savarankiškai išvykti iš bendruomenės, prieš tai gavus jos sutikimą. Klientas jau laikomas pajėgiu išvengti atkryčio ir gabiu prisiimti didesnę atsakomybę už save bei kitus. Jis gali prižiūrėti ir mokyti bendruomenės narius, lydėti juos už bendruomenės ribų, taip pat būti išrinktas bendruomenės lyderiu ir prisiimti atsakomybę už visą bendruomenę. Kita vertus, jis palaipsniui sugrįžta į pirminę socialinę aplinką – savo šeimą, mėgina atstatyti praeityje pašlijusius santykius su artimaisiais ir jaustis saugiai pirminėje aplinkoje, nors bendruomenė vis dar išlieka stipriu vidinės paramos ir motyvacijos šaltiniu. Jei sveikstantysis sėkmingai susitvarko su šiais uždaviniais – jis pervedamas į ketvirtąją reabilitacijos fazę. Klientas privalo atsakyti į savianalizės klausimus sveikimo laikotarpyje, parašyti savųjų pokyčių analizę. Po kiekvienos savaitgalio išvykos yra atsiskaitoma specialistui, pateikiama išvykos analizė. Specialistai konsultuoja apie galimus ateities planus ir pasirinkimo galimybes, padeda atpažinti paūmėjusius priklausomybės ligos simptomus bei įveikti psichologinius atkryčius.

  • Ketvirtoji fazė (1-2 mėn.)

    kontaktinė. Šio galutinio reabilitacijos etapo metu skatinama kliento socializacija ir integracija į visuomenę. Klientas turi įgyti darbo įgūdžių, padedančių rasti savo vietą visuomenėje, pilnai prisiimti atsakomybę už save ir savo gyvenimą. Todėl jis per du mėnesius privalo susirasti darbą arba pradėti mokytis profesinio parengimo kursuose. Specialistai sistemingai dirba siekdami, jog nebūtų formuojama priklausomybė nuo reabilitacinio centro ir terapinės bendruomenės.

SVARBU ŽINOTI

Bendruomenėje nerūkoma ir iki antros fazės nesinaudojama ryšio priemonėmis, o su artimaisiais bendraujama per darbuotojus.

Programos metodai

  1. Mokymasis ir studijos. Užtikrinama galimybė 4 fazėje studijuoti vidurinį išsilavinimą tiems, kurie jo neturi, bet siekia įgyti.

  2. Darbas (3-5 val. per dieną). Svarbi vieta priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų asmenų reabilitacijos programoje tenka darbo terapijai, kuri ruošia klientą socialiam gyvenimui. Jos pagrindinis tikslas – pakeisti per psichoaktyvių medžiagų vartojimo laikotarpį susiformavusį neigiamą priklausomo asmens požiūrį į darbą, padėti jam suformuoti darbinius įgūdžius bei pripratinti prie kasdienio darbo. Todėl didelė kliento praleidžiamo laiko bendruomenėje dalis yra skirta darbui. Darbas kiekvienam klientui yra privaloma reabilitacijos dalis. Nuo darbo klientas gali būti atleistas tik ligos atveju. Bendruomenėje siekiama sudaryti kuo didesnes galimybes darbinei veiklai (metalo apdirbimo dirbtuvės, daržas, gyvulių priežiūra, patalpų remonto darbai, aplinkos tvarkymas ir t.t.). Už darbo terapijos organizavimą atsakingi socialiniai darbuotojai ir socialinio darbuotojo padėjėjai.

  3. Socialinių įgūdžių lavinimas:

    • Maisto gaminimo įgūdžių formavimas. Siekiant išmokyti klientą blaivaus gyvenimo ir savidisciplinos įgūdžių, skatiname šeimininkavimo virtuvėje įgūdžius. Kiekvienas klientas eilės tvarka vienos savaitės bėgyje atlieka virtuvės šeimininko pareigas, į kurias įeina savarankiškas valgio gaminimas ir virtuvės tvarkymas. Būdamas virtuvės šeimininku klientas įgyja trūkstamų planavimo įgūdžių – turi tinkamai suplanuoti, kaip panaudoti turimas maisto atsargas (kurios yra ribotos) visai savaitei. Už valgio gaminimo įgūdžių formavimą atsakingi socialiniai darbuotojai ir socialinio darbuotojo padėjėjai.

    • Sveikatingumo ugdymas. Kiekvieną rytą klientai daro mankštą. Treniruoklių ir sporto salėje stiprinami raumenys ir gerinama narkotikų bei alkoholio vartojimo nualinta sveikata. Dienotvarkėje kas dieną numatyta 1,5 val. aktyviam sportavimui. Už sveikatingumo ugdymą atsakingi socialiniai darbuotojai ir socialinio darbuotojo padėjėjai.

    • Sąveika su kitais bendruomenės nariais ir personalu. Skatinamas asmeninis bendravimas, bendra veikla, rūpestis kitais bendruomenės nariais, teigiami elgesio bei mąstymo pokyčiai. Klientas veikiamas nuolatinio grįžtamojo ryšio. Svarbiausi klausimai sprendžiami terapinės bendruomenės susirinkime, kuriame dalyvauja darbuotojai ir besigydantys priklausomi nuo psichoaktyviųjų medžiagų asmenys. Bendruomenės susirinkimas sprendžia pagrindinius bendruomenės veiklos klausimus (pvz., naujo kliento priėmimą, kliento perėjimą į tolesnę reabilitacijos fazę, rengia bendruomenės prezidento / lyderio rinkimus ir pan.) Tokie susirinkimai vyksta nustatytu laiku (darbo dienomis kiekvieną rytą ir vakarą, šeštadieniais ryte, o sekmadieniais vakare) arba atsiradus neatidėliotinam reikalui. Prezidentas / lyderis gali sušaukti susirinkimą, esant svarbiam bendruomenės vidaus taisyklių pažeidimui, kilus dideliam konfliktui ar kitais panašiais neatidėliotinais klausimais. Bendruomenės susirinkimai yra skirti kasdieniniame bendruomenės gyvenime kylančių problemų sprendimui, taip pat pagrindinių reabilitacijos tikslų aiškinimuisi ir pan. Už bendruomenės susirinkimų organizavimą atsakingi psichologai, socialiniai darbuotojai ir socialinio darbuotojo padėjėjai.

    • Dienotvarkės laikymosi ugdymas. Dienotvarkė padeda sveikstančiam asmeniui priprasti prie tvarkingo  ir sveiko gyvenimo būdo, ugdytis punktualumą ir atsakomybės jausmą. Už dienotvarkės laikymosi ugdymą atsakingi socialinio darbuotojo padėjėjai.

    • Mokymas laikytis taisyklių. Bendruomenės taisyklės reguliuoja bendruomenės narių tarpusavio santykius ir elgesį. Laikydamiesi taisyklių ir reikalavimų bendruomenės nariai mokosi elgtis atsakingai ir blaiviai bei būti pakantūs vieni kitiems. Taisykles veiksniomis padaro naudojama paskatinimų – drausminių nuobaudų sistema. Paskatinimų – drausminių nuobaudų sistemos taikymas pagrįstas atsakomybės principu – klientas turi išmokti prisiimti atsakomybę už savo veiksmus bei jų pasekmes ir elgtis pagal susitarimą, šiuo atveju – reabilitacinę sutartį, kurią pats laisva valia pasirašė. Skatinimas lemia pageidaujamą etišką elgesį, o nuobaudos apriboja asocialų elgesį. Taisyklių laikymąsi, paskatinimų ir drausminių nuobaudų skyrimą prižiūri psichologai, socialiniai darbuotojai ir socialinio darbuotojo padėjėjai.

    • Išvykos į namus. Jų metu klientai ruošiami integracijai į socialų gyvenimą ir skatinami atkurti bei formuoti naujus santykius su savo šeimos nariais bei artimaisiais. Trečios fazės metu klientai gali kas antrą savaitgalį vykti namo. Personalas (psichologai, soc. darbuotojai) padeda tokias išvykas suplanuoti ir organizuoti.

    • Mokymas tvarkyti asmeninius finansus. Už mokymą tvarkyti asmeninius finansus atsakingi soc. darbuotojai.

    • Mokymas planuotis laiką ir pan. Už socialinių įgūdžių lavinimą atsakingi socialiniai darbuotojai, socialinio darbuotojo padėjėjai.

  4. Darbas su klientų artimaisiais. Šeimos nariai ir artimieji vaidina didelį vaidmenį ligonio sveikimo ir reabilitacijos procese. Jei tikslinga, specialistai konsultuoja priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų asmenų artimuosius, periodiškai (per metus 2-3 kartus) praveda jiems užsiėmimus. Už darbą su artimaisiais atsakingi psichologai bei socialiniai darbuotojai.

  5. Individualus konsultavimas. Su psichologo, sielovadininko, socialinio darbuotojo ar konsultanto pagalba klientai mokosi atpažinti savo problemas ir ieškoti jų sprendimų bei vykdyti asmeninę sveikimo ir vystymo programą. Formuojama ir stiprinama kliento motyvacija tolesnei reabilitacijai. Su specialistų pagalba mokosi įveikti krizes, psichologinius atkryčius. Kiekvienas klientas per savaitę patenka į kelias konsultacijas (remiamasi konkrečiu konsultacijų grafiku, individualiai sudaromu kiekvienam asmeniui).

  6. Grupiniai užsiėmimai / grupinis konsultavimas. Grupių metu klientai mokosi susitapatinti su liga, stebėti savo ir kitų būseną, mąstymą, elgesį ir jausmus, reflektuoti, išreikšti juos, išsipasakoti ir paprašyti pagalbos bei paramos, mokosi susitapatinti su kitais klientais, spręsti iškilusius tarpusavio nesutarimus ir atsižvelgti į kitų žmonių jausmus. Taip pat klientai mokosi asertyvaus elgesio. Paskaitų metu klientai supažindinami su narkomanijos ir alkoholizmo ligomis ir jų dėsningumais, mokosi atpažinti atkryčio simptomus bei kaip su jais susitvarkyti, kuria bendras ir individualias gelbėjimosi nuo atkryčio bendruomenėje ir už jos ribų programas. Taip pat skaitomos paskaitos aktualiomis psichologinėmis, etinėmis, biblinėmis bei teologinėmis temomis. Už grupinių užsiėmimų / grupinio konsultavimo vedimą atsakingi psichologai, soc. darbuotojai. Kiekvienas klientas sudalyvauja 3 kartus per savaitę tokiuose užsiėmimuose.

  7. Savarankiškas darbas su savimi (autoterapija). Šio asmeninio darbo metu klientai vykdo terapines užduotis, mokosi savistabos bei savianalizės įgūdžių: rašo dienoraštį apie savo mąstymo, elgsenos, emocinės būsenos, santykių su savimi ir kitais pokyčius. Autoterapijos pagalba klientai ugdosi atsakomybę už savo fizinę ir dvasinę būseną. Už konkrečių kliento darbų, skirtų daryti autoterapijos metu, suplanavimą atsakingi psichologai ir soc. darbuotjai. Už autoterapijos organizavimą atsakingi socialinio darbuotojo padėjėjai. Autoterapijai kiekvieną dieną skiriama 1 val., taip pat individualiai klientai skatinami tam tikrą laiką dirbti su savimi per individualų laisvalaikį.

  8. Muzikos terapija – tai sistemingas, tikslingai organizuojamas procesas, kurio metu muzikos terapeutas, kaip pokyčio priemonę naudojantis muzikos poveikį bei užsimezgusius tarpasmeninius santykius, padeda klientui palaikyti ar atgauti fizinį ir dvasinį sveikatingumą. Muzikos terapija apima ne tik ugdymo, bet ir psichologinius, socialinius, terapinius tikslus (saviraišką, pasitikėjimą, dvasinę harmoniją). Ji orientuota į kūrybos procesą, kur visai nebūtini meniniai įgūdžiai ar talentas. Muzika, vadovaujant meno terapeutui, naudinga šalinant stresą, depresiją, stiprinant savivoką, savivertę bei mažinant įtampą. Muzikos terapija – tai veiksmingas būdas neįsisąmonintoms emocijoms suvokti, „išsivalyti” nuo kankinančių ir nemalonių afektų, pažinti bei išreikšti save. Kiekvienas klientas sudalyvauja apie 2 kartus per mėnesį tokiuose užsiėmimuose. Už muzikos terapijos organizavimą atsakingi reikiamas kompetencijas įgiję darbuotojai.

  9. Dailės terapija akcentuoja žmogaus savigydos galimybes, orientuojasi į kiekviename žmoguje glūdintį vidinių jėgų ir sveikatos potencialą, tampriai susijusių su jo kūrybinėmis galiomis. Dailės terapijos metodai yra susiję su kiekviename žmoguje glūdinčiu sugebėjimu projektuoti savo vidinius konfliktus į vizualines formas. Kai asmuo išreiškia savo vidinį patyrimą vaizduodamas (piešdamas), jis labai dažnai įgyja sugebėjimą apibūdinti tai žodžiais, kas leidžia brandžiau suvokti problemą, ją priimti ir konstruktyviai spręsti. Dailės terapijos metu klientas per spontanišką meninį kūrimą įvairiomis dailės priemonėmis gali išreikšti ir išlaisvinti savo slegiančius jausmus, ir pajausti palengvėjimą. Kiekvienas klientas sudalyvauja apie 2 kartus per mėnesį tokiuose užsiėmimuose. Už dailės terapijos organizavimą atsakingi reikalingas kompetencijas įgiję darbuotojai.

  10. Meditacija ir malda. Meditacija – tai savireguliacinė praktika, treniruojanti dėmesingumą ir įsisąmoninimą siekiant valingai kontroliuoti protinius procesus ir tokiu būdu lavinti tokius specifinius gebėjimus kaip ramybė, mąstymo aiškumas ir koncentracija. Meditacija gerina bendrą psichologinio ir fizinio žmogaus gerbūvio jausmą, įgalina geriau valdyti savo mintis, padeda išlipti iš nuolatinio troškimo ir nepasitenkinimo ciklo, moko atpažinti kompulsyvius norus, bet nebūti jų valdomam. Krikščionišką tikėjimą išpažįstantiems asmenims jų pasirinkimu meditacijos praktiką atstoja malda. Reabilitacijos centre siekiama maldingumą perteikti daugiakonfesinėje perspektyvoje, neapsiribojant kuria nors viena maldos forma ar būdu. Praktikuojamos asmeninės, kontempliacinės, bendruomeninės, lectio divina ir kt. maldos. Norintys gali sudalyvauti 2 kartus per savaitę meditacijos užsiėmimuose ir 2 kartus maldose. Už meditacijos ir maldos parinkimą bei praktikavimą atsakingi reikiamas kompetencijas įgiję psichologai ir sielovadininkai.

  11. Egzistencinė analizė ir logoterapija
    Mūsų programa remiasi egzistencinės analizės ir logoterapijos principais – tai giluminė psichologinė kryptis, kuri orientuota ne tik į simptomų mažinimą, bet į patį žmogaus gyvenimo pagrindą.
    Ši kryptis vystoma Alfried Längle mokykloje ir priklauso tarptautinei GLE International sistemai, kuri vienija specialistus daugelyje Europos šalių.
    Priklausomybė nėra tik elgesio problema.
    Dažniausiai tai – atsakas į vidinį tuštumos, nesaugumo, prasmės stokos ar santykio su savimi praradimo jausmą.
    Todėl mūsų darbas nėra tik „sustabdyti vartojimą“.
    Mūsų tikslas – padėti žmogui atkurti ryšį su savimi ir gyvenimu.

    Egzistencinė analizė – gyvenimo pagrindų atkūrimas
    Egzistencinė analizė padeda žmogui atsakyti į esminius klausimus:
    Ar aš galiu būti šiame pasaulyje? (saugumas, atrama)
    Ar aš galiu gyventi ir jausti? (emocijos, santykiai, vertė)
    Ar aš galiu būti savimi? (tapatybė, autentiškumas)
    Dėl ko verta gyventi? (prasmė)
    Priklausomybėje šie pagrindai dažnai būna pažeisti.
    Todėl žmogus bando „užpildyti“ vidų medžiagomis ar elgesiu.
    Terapijoje mes padedame:
    atkurti vidinę atramą
    išmokti išbūti su savo jausmais
    atpažinti tikruosius poreikius
    formuoti autentišką santykį su savimi ir kitais
    Tai procesas, kuriame žmogus po truputį pradeda jausti:
    „aš galiu būti ir gyventi“

    Logoterapija – prasmės atradimas
    Logoterapija, sukurta Viktor Frankl, remiasi idėja, kad žmogų labiausiai palaiko ne kontrolė ar malonumas, o prasmė.
    Kai žmogus praranda prasmės jausmą:
    atsiranda vidinė tuštuma
    mažėja motyvacija
    didėja rizika grįžti į priklausomybę
    Todėl terapijoje dirbame su:
    asmeninėmis vertybėmis
    gyvenimo kryptimi
    atsakomybės jausmu
    gebėjimu rasti prasmę net sudėtingose situacijose
    Žmogus pradeda matyti:
    dėl ko verta keltis ryte ir gyventi blaiviai

    Kaip tai taikoma praktikoje
    Šie metodai nėra tik teorija. Jie integruoti į visą programą:
    individualios konsultacijos
    grupinė terapija
    kasdienės situacijos bendruomenėje
    refleksijos ir pokalbiai
    Kiekviena diena tampa terapijos dalimi –
    ne tik kalbame apie gyvenimą, bet jį gyvename kitaip.

    Kuo šis metodas svarbus priklausomybių gydyme
    Daugelis metodų padeda sustoti.
    Tačiau be vidinio pokyčio žmogus dažnai grįžta į senus modelius.
    Egzistencinė analizė ir logoterapija leidžia:
    suprasti, kodėl atsirado priklausomybė
    keisti ne tik elgesį, bet ir santykį su gyvenimu
    sukurti vidinį pagrindą, kuris išlieka ir po programos
    Todėl tikslas nėra tik blaivybė.
    Tikslas – pilnavertis, prasmingas gyvenimas.

Šie metodai yra nukreipti į tokias veiklas:

  • kliento psichologinės būklės įvertinimą;

  • motyvacijos stiprinimą;

  • atkryčio prevenciją bei krizių intervenciją;

  • mąstymo ir elgesio keitimą;

  • socialinių įgūdžių lavinimą;

  • psichoemocinės būklės normalizavimą;

  • potencialo asmeninei adaptacijai didinimą;

  • optimalaus elgesio stereotipo formavimą profesinei veiklai ir asmeniniam gyvenimui;

  • komunikacinių gebėjimų lavinimą;

  • pagrindinių savireguliacijos metodų mokymą;

  • psichosomatinių pasireiškimų pašalinimą.

Dažniausiai naudojami psichosocialinės reabilitacijos sinonimai: reabilitacijos centras, terapinė bendruomenė, alkoholikų reabilitavimas, narkomanų reabilitavimas, alkoholikų reabilitacija, narkomanų reabilitacija, reabilitacijos centras alkoholikams, reabilitacijos centras narkomanams, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų asmenų reabilitacija, priklausomybės gydymas, priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų gydymas, narkomanų gydymas, alkoholikų gydymas, ilgalaikė reabilitacija, psichologinė - socialinė reabilitacija, reabilitacinė bendruomenė, psichologinės ir socialinės reabilitacijos bendruomenė, socialinė reabilitacija, psichologinė reabilitacija, priklausomų nuo opiatų asmenų reabilitacija, priklausomų nuo opioidų asmenų reabilitacija, priklausomų nuo amfetamino asmenų reabilitacija, priklausomų nuo rūkymo asmenų reabilitacija, priklausomų nuo stimuliatorių asmenų reabilitacija, reabilitacija alkoholikams, reabilitacija alkoholikui, reabilitacija narkomanams, reabilitacija narkomanui, toksikomanų reabilitavimas, toksikomanų reabilitacija, reabilitacijos centras toksikomanams, priklausomybės reabilitacijos centras, narkomanų centras, alkoholikų centras, gydymas nuo narkotikų, gydymas nuo alkoholio, narkomanų bendruomenė, alkoholikų bendruomenė, priklausomybės ligos ir jų gydymas; ką daryti, kai geri; pagalba nuo alkoholio, priklausomybės.